Текст песни Degančios rankos

Tai toliausioji jo kelionė
Pas tave, jau šįkart be
kūnų,
Virš grandinių, ginklų ir
karūnų,
Virš liežuvių aistringų
vargonų. Pas tave paskutinį sykį
Prisiglaust, įsikniaubti
amžiams.
Savo nebaigtą fugą palikęs,
Ir tikslus ir dienas
suglamžytas. Žvilgsnis lyžteli darsyk
peizažą
Ir pasiima tai, kas būtina:
Vėjo šuorą ir liepsną mažą,
Kuri tilptų net tavo
rankutėje. Bet manoj širdyje ji netelpa
Ten ir taip jau per daug švelnumo.
Tai tokia paprasta
aritmetika.
Buvo žvilgsnis ir gestas
buvo. Mes juk esam tik dulkės
dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas
išsenka…Marijonas Mikutavicius - Degančios rankos - http://ru.motolyrics.com/marijonas-mikutavicius/degancios-rankos-lyrics.html
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega
rankos. Buvo šokis, uždegęs salę.
Buvo tavo ir mano lūpos.
Kas įveikti šį kelią gali,
Jei ne jausmas šį vaizdą
įsupęs. Jei ne tu, tada kam man
rankos.
Tegu dega. Jos nori degti.
Vien akordus lyg trupinius
rankiot,
Ar nušviesti jausmu šitą
naktį. Ar per daug aš prašau - tik
šokį,
Tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg
šūvį,
Kad jau amžiams galėčiau
žinoti,
Jog neveltui gyventa buvo. Mes juk esam tik dulkės
dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas
išsenka…
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega
rankos.